Neveltui sakoma, kad jei moteris pradeda pokyčius savo išvaizdoje - pavyzdžiui nusidažo plaukus, pradeda ryškiai dažytis, arba atvirkščiai - nebesidažo, pakeičia stilių ir panašiai - tai reiškia kad jai reikia pokyčių gyvenime. Ir dar, neveltui sakoma, kad kai kurie sapnai tikrai pildosi. Kai kurie ne tiesiogiai, bet pildosi. Ir drąsiai galiu pati teigti kad tie "neveltui sakoma" yra visiška tiesa. Įsitikinau ne kartą ir net pati stebiuosi kaip sumautai tiksliai ir būtent taip vyksta...
Vieną sapną teko sapnuoti ne vieną kartą. Ne dažnai. sapnavau iš viso 3 kartus. kas kažkiek laiko. Niekada gyvenime nepatikėsit kas per sapnas. Ogi nėštumas.  Ir to sapno viena iš reikšmių buvo - keisti gyvenimą. Aha būtent. Iš smalsumo pirmą kartą susapnavusi  šitą gryną nesamonę, kaip tada maniau, nusprendžiau pasižiūrėti sapnininke ką gi reiškia sapnuoti nėštumą... Įnirtingai ieškau N raidės žodyne. Radau! Nėštumas- pranašauja ligą arba didelius pokyčius gyvenime. blah blah blah. Liga ir pokyčiai gyvenime? nei kiek 'nesiriša' ane? Nebent turėčiau susirgti taip kad visam gyvenimui pasikeisčiau. Haha, numečiau sapnininką į šoną ir ironiškai pamaniau  "Turbūt eilinį kartą slogą pasigausiu - ot tai liga". Pamiršusi savo naktinius nėštumus, gyvenu toliau. Ir kaip tyčia atsiranda labai didelis pokytis mano gyvenime. 2011 metais... Taip būtent 2011 metais. Tie metai praplaukė be proto greitai- baigėsi vienos draugystės, prasidėjo kitos, romanai, atsirado armija draugų- tarsi kitas gyvenimas, praplaukė akimirksniu, kaip trumpas filmuko montažas. Ir tada dar kartą tas pats sapnas. 2012 vasarą. Vėl nėštumas. Aišku gi nekreipiau dėmesio į sapno reikšmę - Sloga gi ale turėjau vėl pasigaut. Ir kaip sakoma pasikeitė viskas per sekundę. Tiesiogine to žodžio prasme. Užsibaigė draugystės, armijos draugų 'atsisėjojo', o kitas gyvenimas atsisveikino su manim ir išskrido negrįžtamų atostogų į San Tropezą.  Po truputį atėjau į 'sveiką' protą, atsirado nauji veidai, nauji žmonės, atrodė vėl viskas gražu ir tvarkoje, bet kur gi. Vėl po ganėtinai mažai laiko aš sapnuoju tą pačią nesamonę, tik jau ryte pabudusi susigriebiu už pilvo, pašoku ieškoti telefono ir skambinu draugei pasakyt, ką vėl sapnavau ir tada jau į galva atėjo mintis "kas dabar laukia manęs?" Ir štai lygiai po savaitės laiko aš vėl sutinku naujus žmonės, mano gyvenimas keičiasi kardinaliai, 2013 metai ateina visai kitaip nei tikiuosi, o po kažkurio laiko viskas sprogsta į tūkstančius dalelių....  Ir viskas vyksta iki šiol. Iki dabar. Tik dabar jau pokyčių gyvenime norisi pačiai. Netgi vėl pradedi laukti to paties sapno. Rimtai :D Atsikeli vieną rytą ir taaaaip norisi viską pakeisti, norisi kažko naujo. Atsistoji prieš veidrodį, 'nusižarini' plaukus ryškia spalva, išverti savo drabužių spinta ieškodama ko nors "Ne kaip visada" ir išeini Keisti Gyvenimo.... Bandai pamiršti praeitį.... Nifiga, nepadeda.... !!! Jauti, kad lendi į dar didesnę beprotybę, kai vieną rytą vos prašvitus saulei tu pabundi ir pramerkusi akis matai ant stalo tuščius vyno butelius, porą tuščių vyno taurių, tavo galva sunki kaip plytų maišas ir apsidairiusi suvoki, kad nesi nei savo kambary, nei savo lovoj...
Mintys vis slenka į galva apie tai kaip tu viską darai blogai, kad viskas ką dabar darai yra neteisinga, tačiau man pofig. Aš laukiu pokyčių. Aha rimtai :D viskas praeis. Viskas pasikeis. Jau po truputi keičiasi. Nes sapnavau vėl....

Taip taip, kaip ir priklauso sakykime Hello March!!!
Na bet kaip mums visiems akivaizdu, kad reikės truputi palaukti su mūsų išsvajotuoju pavasariu ir aš,kad ir kaip stengiausi, apačioje esančio posto svaigalais neprikviečiau pavasario. Gavosi dar blogiau. Mačiau facebook'e postą  "Lauke labai daug 'pavasario'" ar kažkaip panašiai, na tai tikrai kad daug. Tik ne žydinčių gėlių, medžių - o sniego, pūgos ir šalčio. Štai toks tas mūsų pavasaris. Net išnešti šiukšlių nedrįstu. Kaip viduržiemis. Na o ką belieka daryti tik įsitaisius lovoje tarp šiltų patalų žiūrėti "vedęs ir turi vaikų"... Na bent jau pavasario pradžia, kad ir kokia ji apgailėtina buvo, atšvenčiau. Žinoma atsiminsiu jį ilgai, nes teko patirti naujų potyrių - pavyzdžiui grįžti vidurį nakties basai ir šlapiai namo. Ne kasdien tokios ekstremalios pramogos.
Na o dar turiu tokią asmeninę nuomonę, kurią kažkada parašiau, bet per nežinia kokią laiko stoką, nesugebėjau papostinti čia. 

Taigi kažkurią, vieną iš tų nykių dienų kai nesinori niekur nė kojos žengti, o norisi tik gulėti lovoj su puodeliu arbatos ir kimarinti prie pc, „nuodugniai“ peržvelgiau taip mūsų visų „mylimą“ ir populiarųjį ask.fm. Jo nuorodų su antraštėm „Paklausinėkit!“ „Laukiu jūsų klausimukų“ nukrauta visa mano facebook‘o (ir lažinuosi kad ne mano vienos) siena. Aišku – jei nepatinka gali panaikinti, kad tokios naujienos nebūtų rodomos, tačiau ką padarysi su tuo moterišku smalsumu, juk įdomu kam, kas kokį gal kompromituojantį klausimėlį numetė ar kas atsakė kokį dėmesio verta video, kas ant ko pavarė ar ką pagyrė. Žinoma, pamačius tokią „motyvacija“ kilo noras ir pačiai susikurti ask‘ą. Na kaip sakoma Nuo to viskas ir prasidėjo...
Išlindo patys drąsiausi anonimai, kurie veržėsi į tavo asmeninį gyvenimą kaip į išvažiuojantį traukinį, su asmeniniais klausimais užkrovė visą ask‘ą kaip per kokia akciją „užduok žmogui kuo daugiau kompromituojančių ir asmeninių klausimų ir sugniuždyk jo pasitikėjimą savimi bei asmenybę.“ Dar pasireiškė žinoma ir tie kurie yra patys tobuliausi žmonės ir turi teisę žeminti kitus įžeidžiančiais žodžiais ar prikišdamas jiems draugus, šeimą ir dar velniai žino ką. Ir žinoma tokia situacija iškarto atgrasė nuo visų klausimukų ir video.  Kažkaip manau vieną dieną būtų labai linksma jei atsitiktų toks kvailas stebuklas kai visų anonimų tapatybės būtų atskleistos. Daugelis manau nustebtų pamatę kai kurių žmonių, kurie šmeižė ar kritikavo, vardus. 
Mano nuomone, tokie žmones elgiasi ne šiaip sau – pirma, manau, yra pavydas, kad tu turi geresnį gyvenimą nei jų, daugiau draugų , gražesnį vaikiną ar gali leisti sau daugiau nei jie. Arba jie turi ant tavęs pykčio – kurio realiai į akis pasakyti negali, rašyti sms žinute atrodo nekaip, o ir  rašyti reikėtų galbūt labai daug, so pašiepdami bando sugluminti tave ir versti kitus iš tavęs taip pat juoktis. Tačiau vargu ar jie nuo to jaučiasi geriau, ar nuo to jie pasidaro pranašesni, geresni? Manau visiškai ne. Esu iš tų žmonių kurie neslepia savo antipatijos kai kuriems žmonėms, nebijo pasakyti savo nuomonės į akis, kad ir kaip tai tiesmukiškai skambėtų. Sutinku dėl to galbūt daugelis manęs nemėgsta – taip yra dėl ko kad žmonės bijo tiesos, bijo kritikos ir bijo girdėti tai kas jiems nepriimtina. But I don‘t care, jei žmogus nesugeba priimti kito nuomonės, tai jau yra jo asmeninis reikalas. J
O visiems tiems kurie mano jog šmeiždami kitus anonimiškai, padėsite patys sau, pasijausite geriau – labai klystate. Pirmiausia, kai būsit pilni neapykantos kitiems – patys nebūsite laimingi. Reikia mokėti atsirinkti gyvenime dalykus kurie darytu jus laimingus, o ne leisti vilktis neapykantos uodegai tau iš paskos kuri viską gadina. Todėl mieli ask.fm anonimai, hater‘iai ir kiti internautai – pradėkite gyventi savo gyvenimą ir nustokite kištis į svetimą.
Peace ;**

                                         Don't Trust too much. 

                                     Don't Love too much.

                                     Don't Hope too much.

           Because that "too much" can you Hurt you so much.

Pabundu su tamsa. išėjus į lauką mane pasitinka niūri aplinka, visi pasislėpę po šiltais paltais ir striukėmis kažkur skuba, lekia taip suteikdami nemalonios sumaišties. Ant plaukų krinta šaltos snaigės ir visa tai nuteikia visai ne optimistiškai.. Visada trūksta miego, visa tai priveda prie blogos nuotaikos ir sukelia ne kokius jausmus... O žinot ko laukiu?

Laukiu kada pagaliau kiekvieną ryta pabusime su saule. Ir tuo pačiu su gera nuotaika. Būtent saulė ir nuteikia mus teigiamai nuo pačio ryto. Vis šiltėjantys orai, šviesa,  vakariniai pasivaikščiojimai, sausi šaligatviai, plonos striukytės ir lengvi bateliai...  Vien nuo šios minties šiurpuliukai pradeda lakstyti po kūną. Stengdamasi „pagreitinti“ pavasario atkeliavimą pas mus, nusipirkau keletą dalykėlių šitesniems orams, kurie praskaidrina ir taip sujauktas, kaip mėnesį netvarkytos drabužių spintos, mintis. Manau daugeliui, kaip ir man dabar tas etapas kai reikia apsispręsti, kaip gyvensime toliau, kur keliausime, ką veiksime po mokyklos ir kaip išmokti praktiškai 11- tos ir 12 –tos klasės kursą likus 100-tui dienų iki egzaminų ;D O ką kalbėti, kai kiekvienas dar be viso to turime savo reikalų, problemų ir kitų žygdarbių... Taigi, kaip tai siejasi su pavasariu? Ogi taip, kad jis padeda. Atgyjant ir pabundant gamtai – pabundame ir mes. Visu pirma atsiskleidžiame išlįsdami iš visų šiltų savo apdarų, mintys pasidaro skaidresnės ir rytai tampa malonesni. Viso šito aš laukiu. Laukiu kada pamiršiu ir šaltus orus, šiltus paltus ir visa kas nutiko per šį šaltąjį laikotarpį. Noriu kad viskas kuo greičiau praeitų, pasibaigtų visi mokslai, egzaminai ir pagaliau bent trumpam galėčiau atsikvėpti. Įkvėpti truputį laisvės. Na o tada žinoma nauji rūpesčiai ir naujas gyvenimo etapas... Gyvename kaip kokiam traukiny, kuris sustoja kokioms tik 20 minučių ir toliau vėl lekia, lekia ir taip visą gyvenimą. O gal taip ir įdomiau ; )

Pirma taisyklė - niekada nepasiduok.

Antra taisyklė - nepamiršk pirmosios taisyklės .

Escape From Reality

[Lempa]

Šiek tiek informacijos tiems žmonėms kurie neturi savo gyvenimo, o  turi įprotį lysti į svetimus gyvenimus, knaisiotis po jį  ir kištis į kitų asmeninius reikalus.... Fuck you very much ;**
Mane labai erzina, kai liečia mano telefoną, lentynose sudėliotus daiktus, o ypač kai kas nors lenda į mano miegamąjį. Toks jausmas, kad įneša nereikalingą, blogą energiją. Nemėgstu žmonių, kurie susidaro nuomonę apie kitus iš apkalbų - čia ko gero pats kvailiausias žmonių bruožas.

O dabar grįžtant prie praėjusios savaitės,norisi pasakyti kad ji buvo viena iš tų prasmingesnių savaičių kurios pasitaiko itin itin retai... Bent jau man. Pastaruoju metu. O ji buvo tokia, kad pagaliau ištrūkau iš realybės. Iš kasdienybės. Kuri persekioja diena iš dienos. Užsimiršau. Ko man jau seniai reikėjo. Visiems mums būna momentu kai pats gyvenimas pradeda užknisti, kai nori kažko naujo, kažkokios kitokios veiklos kad galėtum užsimiršti, pailsėti nuo savęs paties. Ir visi tai daro skirtingai. Vieni norėdami užsimiršti intensyviai sportuoja, kiti šoka, treti krapštosi garaže - susikoncentruoja į tai kas padeda jiems atitrūkti nuo kasdienybės ar asmeninių problemų. Aš pasinaudojau proga jog važiavom į ekskursiją į Vilnių ir ten pasilikau. Pakeičiau aplinką. Ir maišiau Viską skersai - išilgai. Visas parduotuves, akropolius ir ozus, kavines, kino teatrą... Būtent apsipirkinėdama, pramogaudama visiškai negalvojau apie tai kas liko Zarasuose, galvoje sukosi visai kitos mintys ir idėjos. Ir rezultatas buvo pasiektas - pailsėjau. :)) Ir iš viso to galima padaryti paprastą išvadą. Kad mintys ir problemos neuždusintų galutinai, reikia kažko, kas mus atplėštų nuo visko. Nuo visko kas mus supa, slegia ir visaip kitaip kankina. Padeda. Patikrinta. Aišku problemos taip pačios neišsispręs, bet tai bent jau palengvins gyvenimą. Šiek tiek :))

Keletas kvailų kadrų atsiminimui kurie buvo padaryti lankantis kavinėse,kine ir panašiai, bei pora pirkinukų kurie tikrai paglostė širdį. :))

Kadangi esu didelė saldainių mėgėja negalėjau šitokio grožio praleisti pro akis, konors nenusipirkti ir tuo labiau pro visa tai praeiti ramiai. Įamžinau seilei pavarvinti karts nuo karto pažiūrėjus į nuotrauką ;D

Nuotraukoje esančios spalvos neatitinka tikrosios sijonukų spalvos, nes buvo blogas apšvietimas ir fotografavau vakare. Didelis atsiprašau ;))

O jums noriu palinkėti prasmingos ateinančios savaitės, ir nesvarbu kad rytoj VĖL pirmadienis ir kad daugelis iš mūsų nekęs viso pasaulio, bet mes jį išgyvensim, kaip nors :D So, stiprybės pirmadienį ir geros ateinančios savaitės.

                                                                       Cheers ;**

Kai kils noras pasiduoti, prisimink priežastį dėl kurios visa tai  pradėjai....

Kaip ir pas kiekvieną iš jūsų pas mane begalės planų, reikalų, svajonių, vilčių ir N kitokių siekių. Vieni sako, kad stebuklų būna, kiti drąsiai teigia kad tokie dalykai neegzistuoja. Bet aš manau, kad dėl savo svajonių ar kitų siekių reikia stengtis ir pačiam, nes jei tiesiog leisi gyvenimui tekėti pasroviui, ir dėl savo laimės nepajudinsi nė piršto - ji pati pas tave neateis ir nepasibels į tavo gyvenimą nešina 'dovanėlėmis'. Nes viskas priklauso nuo mūsų pačių. Pastaruoju metu man buvo "daug maš kalama" tokia paprasta gyvenimo tiesa, kuri pasirodo pasitvirtina.O tiesa labai paprasta, tiesiog Tu gali Viską, kas priklauso Tik nuo Tavęs: Jei užsibrėžei per mėnesį numesti 5 kilogramus - laikykis savo užsibrėžto tikslo. Niekas tavęs nekontroliuoja, tik tu pats. Ir jei Tau nepavyko - tu nieko neprarasi, nieko nenuvilsi ir gali bandyti iš naujo tol kol pavyks, nes tai tik tavo vieno apsisprendimas. Gyvenime gali pasiekti labai daug: sėkmingai kilti karjeros laiptais, nusipirkti savo svajonių mašiną, tapti žymiu žmogumi ar išrasti kažką naujo - svarbiausia yra nepasiduoti, nes niekas negali pakeisti tavo sprendimo ar jo įtakoti žinant kad viso šito 'valdovas' esi Tu. Tarkim tai kas priklauso nuo dviejų žmonių, tai jau kita istorija. Ne veltui sakoma kad kiekvienas žmogus yra skirtingas, todėl tu vienas priimti sprendimų už du žmones negali, nes kiekvieno iš mūsų norai, galimybės ir siekiai skirtingi. Nežinai kas gali nutikti po valandos, rytoj, po metų ar tolimoje ateityje. Na bet viso to 'moralas' būtų tas, jog žmogus pasiekti gali labai daug kai jis pats vienas yra atsakingas už save ir savo sprendimus, todėl niekada nepasiduokite, o jei kada nors į jūsų mintis išdrįs pasibelsti toks dalykas kaip noras pasiduoti, nepamirškite priežasties dėl kurios visa tai pradėjote, kad ir kaip sunku gali tuo metu pasirodyti...
Cheers ;**

Babe it's all wrong....

Kimaras, kimaras, kimaras. Stress- stress- stress... and all bad words... Būtent nusakyti mano savaitgaliui ir prasidėjusiai savaitei, ir ateinančiai savaitei jaučiu. Aišku kam gi nebūna taip kad bėda po vieną nevaikšto, tai tiesiog kai pradeda kas nors nesisekti, tai prašau - viskas pradeda griūti. Normalu ? - nei kiek. :)

So, kai nėra nuotaikos, ir kai visų savo bėdų, kaip super herojus pats neišspręsi nes jos priklauso ne nuo tavęs, belieka tik įšokt į 'Čiuvak ato repčik' treningą, lyst po šilta antklode ir tiesiog elgtis kaip daugelis depresuojančių žmonių - kimarinti, žiūrėti filmus, klausytis muzikos kuri bent šiek tiek praskaidrina nuotaiką ir kvailai tikėtis kad everything will be OKEY ;D

Taigi, mano taip ilgai lauktas planuotas ir visoks kitoks savaitgalis nusisekė ne itin gerai.
bet labai guodė tas kad turiu keletą ištikimiausių draugų kurie man padeda, kaip sakoma Laikytis :)

First of all, number one, best of the best is...

Brangiausias man pasaulyje žmogus. Neskaitant visų tų dalykų kurie joje mane nervina, ir visų kitų nesąmonių kurių ji man pridirba, ji pati nuostabiausia :)

Toliau seka žinoma Energy drinks

Be kurių nebe įsivaizduojama nei viena diena :)

Ir žinoma draugiją palaiko dauuug čipsų ir kitų saldumynų, valgių ir kitų dalykų kurie vadinami maistu. :)

Na taip ir leidžiu dienas. :) Reikės kada pasitaisius nuotaikai nueiti pačiuožinėt į pakrantę, tikiuosi aišku kojų neišsisukinėti ir bent galvą ant pečių išsaugoti, bet turėtų būti visai smagu, gerų atsiliepimų girdėjau apie naująją čiuožyklą :)

Ir be to, kaip ir  minėjau po mano rožinės plaukų spalvos, seks mėlyna.

Prašau :)

Gavau idėja nuo klasioko jog reikėtų kas savaitę atnaujinti plaukų spalva ir kad tolimesnė spalva būtų žalia. :)

Gal ir neblogai... I'll think about it.. ;D

ką gi, brangiausieji mano, jūs neimkit pavyzdžio iš manęs, nesėdėkit namuose, prie televizorių, ir neauginkit žiemos riebaliuko :) veikit ką nors, eikit ir linksminkitės, lauke nuostabi žiema - fotografuokitės ;o geros jums likusios savaitės ir geros nuotaikos ;*

Repčik ;*

New Year, New Me...

Hey everyone!! Su naujais metais Jus visus !!! ;**

Didelis ATSIPRAŠAU už tai kad apleidau jus ir tiek laiko nerašiau. Mano kompiuteris eilinį kartą parodė savo principus ir atsisakė veikti. So, teko kentėti ir man. :) bet tęsiam toliau...

Kaip sakoma nauji metai - nauji ratai. Taigi 2012 metus išlydėjau tikrai gan gerai. Išlydėjau ir visas skolas kaip ir žadėjau, problemas, o taip pat su senais metais stengiuosi užmiršti ir kai kuriuos žmones, ir tik dėl vienos paprasčiausios priežasties -  nes jie nepriklauso mano ateičiai. :) 

Bet čia dar galime šiek tiek sugrįžti į praeitį - prisiminti visų mūsų taip lauktas atostogas, Kūčias bei Kalėdas. Taigi prasidėjus atostogoms tradiciškai kaip ir visi ir kiekvienais metais prasideda ir tikroji Kalėdų karštinė - Elgutės puošimas - Labiausiai man varginantis dalykas, nes mūsų šeimoje visi nori prisidėti prie jos puošimo, tačiau kaip visada, mūsų nuomonės išsiskiria kur ją statyti, kaip puošti ir tada prasideda tikras balaganas - ginčijimasis, bandymas įrodyti savo tiesą ir visos kitos detalės kurios tikrai "pakelia" šventinę nuotaiką. Ir žinoma po viso to, nežinau kiek milijonų kartų matytas, iki skausmo žinomas ir galim lažintis kad visi netgi scenarijų mintinai išmokę - tai "Vienas namuose" laukimas ir žiūrėjimas. Šis filmas tikrai sukelia nuotaiką ir nuteikia šventiškai. Žinoma aš šią tradicija begėdiškai praleidau, tačiau antrą daly mačiau. Šiltai įsitaisėme su drauge pas mane ir vepsojom filmą apsikrovusios kalnu maistu. :))

Kalėdinėmis dovanomis nesiskundžiu, niekada nesitikiu kažko ypatingo, tačiau gauti kažkokia dovanėle nuo tau mylimų žmonių yra visada malonu ; ) O mano kalėdinės dovanėlės buvo paprastos - mano patys mylimiausi ir skaniausi pasaulyje  kvepalai, šiltos pirštinaitės ir nuostabi suknelė į kurią net pačiai pažiūrėjus seilė nutįsta - tiesiog nuostabi! 

Ja buvau pasipuošusi per kalėdinę diskoteką. Ir padariau išvadas kad ji ne tik labai graži, bet ir be galo patogi. Džiaugiuosi ir ačiū Kalėdų seneliui :))

Naujieji metai sutikti taip pat - puikiai. Iš pradžių naujametinis koncertas kuriame pati dalyvavau, sukėlė tikrai gerų emocijų, vėliau su draugais Daugpilyje - kaip ir priklauso su bambioškėm ir šampanu :)

Vėliau atostogos skrido beprotišku greičiu tačiau per tą laiką visiškai viskas apsivertė aukštyn kojom - sutikti nauji žmonės, naujas požiūris,nauji išgyvenimai ir sprendimai.. Na tiesiog Ispaniškas serialas - telemundo presenta. ;D Lauksime dabar laimingos pabaigos (kuri bent jau serialuose visada būna)

Šiek tiek naujovių sau - RYŠKUMAS.

Kiek esu mačiusi ir girdėjusi kad dabar labai gražu plaukų galiukus paryškinti kokiomis nors ryškiomis spalvomis, so kodėl gi nepabandžius ir man? pradėjau nuo rožinės, toliau seks mėlyna. Žmonių reakcijos juokina labiausiai - vieni giria kad kietai ir gražiai atrodo, kiti pasibaisėję klausinėja tokių durnų klausimų kaip  "Kodėl nusidažei? Kodėl tavo plaukai rožiniai?" damn, turbūt todėl, kad taip norėjau ;D o treti pasilieka savo nuomone sau ir tiesiog prašo pačiupinėti plaukus ir tyliai sau ponosei ištaria "Geras..."

Atostogoms pasibaigus vėl užgriūna mokykla. Dabar užtenka durnių volioti. Reikės sugebėti sulakstyti per milijoną galų : Svarbiausia - pradėti ruoštis egzaminams, išlaikyti gerus pusmečius, rasti laiko draugams,artimiems žmonėms bei laiko linksmybėms ir dar svarbiau laiko sau. :)

Šiandien tiek, dar kartą jus su naujais metais, neapleiskit savo naujų svajonių ir tikslų siekit visko bet kokia kaina, kad ir kaip tai atrodytu neįmanoma, ir svarbiausia atraskit laiko sau - išlikit gražūs ;**