2013-02-13


                                         Don't Trust too much. 
                                     Don't Love too much.
                                     Don't Hope too much.
           Because that "too much" can you Hurt you so much.


Pabundu su tamsa. išėjus į lauką mane pasitinka niūri aplinka, visi pasislėpę po šiltais paltais ir striukėmis kažkur skuba, lekia taip suteikdami nemalonios sumaišties. Ant plaukų krinta šaltos snaigės ir visa tai nuteikia visai ne optimistiškai.. Visada trūksta miego, visa tai priveda prie blogos nuotaikos ir sukelia ne kokius jausmus... O žinot ko laukiu?
Laukiu kada pagaliau kiekvieną ryta pabusime su saule. Ir tuo pačiu su gera nuotaika. Būtent saulė ir nuteikia mus teigiamai nuo pačio ryto. Vis šiltėjantys orai, šviesa,  vakariniai pasivaikščiojimai, sausi šaligatviai, plonos striukytės ir lengvi bateliai...  Vien nuo šios minties šiurpuliukai pradeda lakstyti po kūną. Stengdamasi „pagreitinti“ pavasario atkeliavimą pas mus, nusipirkau keletą dalykėlių šitesniems orams, kurie praskaidrina ir taip sujauktas, kaip mėnesį netvarkytos drabužių spintos, mintis. Manau daugeliui, kaip ir man dabar tas etapas kai reikia apsispręsti, kaip gyvensime toliau, kur keliausime, ką veiksime po mokyklos ir kaip išmokti praktiškai 11- tos ir 12 –tos klasės kursą likus 100-tui dienų iki egzaminų ;D O ką kalbėti, kai kiekvienas dar be viso to turime savo reikalų, problemų ir kitų žygdarbių... Taigi, kaip tai siejasi su pavasariu? Ogi taip, kad jis padeda. Atgyjant ir pabundant gamtai – pabundame ir mes. Visu pirma atsiskleidžiame išlįsdami iš visų šiltų savo apdarų, mintys pasidaro skaidresnės ir rytai tampa malonesni. Viso šito aš laukiu. Laukiu kada pamiršiu ir šaltus orus, šiltus paltus ir visa kas nutiko per šį šaltąjį laikotarpį. Noriu kad viskas kuo greičiau praeitų, pasibaigtų visi mokslai, egzaminai ir pagaliau bent trumpam galėčiau atsikvėpti. Įkvėpti truputį laisvės. Na o tada žinoma nauji rūpesčiai ir naujas gyvenimo etapas... Gyvename kaip kokiam traukiny, kuris sustoja kokioms tik 20 minučių ir toliau vėl lekia, lekia ir taip visą gyvenimą. O gal taip ir įdomiau ; )


Pirma taisyklė - niekada nepasiduok.
Antra taisyklė - nepamiršk pirmosios taisyklės .







Komentarų nėra:

Rašyti komentarą