Don't Trust too much. 

                                     Don't Love too much.

                                     Don't Hope too much.

           Because that "too much" can you Hurt you so much.

Pabundu su tamsa. išėjus į lauką mane pasitinka niūri aplinka, visi pasislėpę po šiltais paltais ir striukėmis kažkur skuba, lekia taip suteikdami nemalonios sumaišties. Ant plaukų krinta šaltos snaigės ir visa tai nuteikia visai ne optimistiškai.. Visada trūksta miego, visa tai priveda prie blogos nuotaikos ir sukelia ne kokius jausmus... O žinot ko laukiu?

Laukiu kada pagaliau kiekvieną ryta pabusime su saule. Ir tuo pačiu su gera nuotaika. Būtent saulė ir nuteikia mus teigiamai nuo pačio ryto. Vis šiltėjantys orai, šviesa,  vakariniai pasivaikščiojimai, sausi šaligatviai, plonos striukytės ir lengvi bateliai...  Vien nuo šios minties šiurpuliukai pradeda lakstyti po kūną. Stengdamasi „pagreitinti“ pavasario atkeliavimą pas mus, nusipirkau keletą dalykėlių šitesniems orams, kurie praskaidrina ir taip sujauktas, kaip mėnesį netvarkytos drabužių spintos, mintis. Manau daugeliui, kaip ir man dabar tas etapas kai reikia apsispręsti, kaip gyvensime toliau, kur keliausime, ką veiksime po mokyklos ir kaip išmokti praktiškai 11- tos ir 12 –tos klasės kursą likus 100-tui dienų iki egzaminų ;D O ką kalbėti, kai kiekvienas dar be viso to turime savo reikalų, problemų ir kitų žygdarbių... Taigi, kaip tai siejasi su pavasariu? Ogi taip, kad jis padeda. Atgyjant ir pabundant gamtai – pabundame ir mes. Visu pirma atsiskleidžiame išlįsdami iš visų šiltų savo apdarų, mintys pasidaro skaidresnės ir rytai tampa malonesni. Viso šito aš laukiu. Laukiu kada pamiršiu ir šaltus orus, šiltus paltus ir visa kas nutiko per šį šaltąjį laikotarpį. Noriu kad viskas kuo greičiau praeitų, pasibaigtų visi mokslai, egzaminai ir pagaliau bent trumpam galėčiau atsikvėpti. Įkvėpti truputį laisvės. Na o tada žinoma nauji rūpesčiai ir naujas gyvenimo etapas... Gyvename kaip kokiam traukiny, kuris sustoja kokioms tik 20 minučių ir toliau vėl lekia, lekia ir taip visą gyvenimą. O gal taip ir įdomiau ; )

Pirma taisyklė - niekada nepasiduok.

Antra taisyklė - nepamiršk pirmosios taisyklės .

Escape From Reality

[Lempa]

Šiek tiek informacijos tiems žmonėms kurie neturi savo gyvenimo, o  turi įprotį lysti į svetimus gyvenimus, knaisiotis po jį  ir kištis į kitų asmeninius reikalus.... Fuck you very much ;**
Mane labai erzina, kai liečia mano telefoną, lentynose sudėliotus daiktus, o ypač kai kas nors lenda į mano miegamąjį. Toks jausmas, kad įneša nereikalingą, blogą energiją. Nemėgstu žmonių, kurie susidaro nuomonę apie kitus iš apkalbų - čia ko gero pats kvailiausias žmonių bruožas.

O dabar grįžtant prie praėjusios savaitės,norisi pasakyti kad ji buvo viena iš tų prasmingesnių savaičių kurios pasitaiko itin itin retai... Bent jau man. Pastaruoju metu. O ji buvo tokia, kad pagaliau ištrūkau iš realybės. Iš kasdienybės. Kuri persekioja diena iš dienos. Užsimiršau. Ko man jau seniai reikėjo. Visiems mums būna momentu kai pats gyvenimas pradeda užknisti, kai nori kažko naujo, kažkokios kitokios veiklos kad galėtum užsimiršti, pailsėti nuo savęs paties. Ir visi tai daro skirtingai. Vieni norėdami užsimiršti intensyviai sportuoja, kiti šoka, treti krapštosi garaže - susikoncentruoja į tai kas padeda jiems atitrūkti nuo kasdienybės ar asmeninių problemų. Aš pasinaudojau proga jog važiavom į ekskursiją į Vilnių ir ten pasilikau. Pakeičiau aplinką. Ir maišiau Viską skersai - išilgai. Visas parduotuves, akropolius ir ozus, kavines, kino teatrą... Būtent apsipirkinėdama, pramogaudama visiškai negalvojau apie tai kas liko Zarasuose, galvoje sukosi visai kitos mintys ir idėjos. Ir rezultatas buvo pasiektas - pailsėjau. :)) Ir iš viso to galima padaryti paprastą išvadą. Kad mintys ir problemos neuždusintų galutinai, reikia kažko, kas mus atplėštų nuo visko. Nuo visko kas mus supa, slegia ir visaip kitaip kankina. Padeda. Patikrinta. Aišku problemos taip pačios neišsispręs, bet tai bent jau palengvins gyvenimą. Šiek tiek :))

Keletas kvailų kadrų atsiminimui kurie buvo padaryti lankantis kavinėse,kine ir panašiai, bei pora pirkinukų kurie tikrai paglostė širdį. :))

Kadangi esu didelė saldainių mėgėja negalėjau šitokio grožio praleisti pro akis, konors nenusipirkti ir tuo labiau pro visa tai praeiti ramiai. Įamžinau seilei pavarvinti karts nuo karto pažiūrėjus į nuotrauką ;D

Nuotraukoje esančios spalvos neatitinka tikrosios sijonukų spalvos, nes buvo blogas apšvietimas ir fotografavau vakare. Didelis atsiprašau ;))

O jums noriu palinkėti prasmingos ateinančios savaitės, ir nesvarbu kad rytoj VĖL pirmadienis ir kad daugelis iš mūsų nekęs viso pasaulio, bet mes jį išgyvensim, kaip nors :D So, stiprybės pirmadienį ir geros ateinančios savaitės.

                                                                       Cheers ;**