Kaip ir kiekvieną kartą, visai netikėtai, kai atrodo jog galva dūzgia kaip avilys, kūnas atrodo jau nebepriklauso man, arba kai laiko yra "tiek daug" kad nieko nespėji, iš kažkur magiškai atsiranda begalinis noras ir ikvėpimas ką nors čia raštelti. Žinoma, kai sulaukėme taip ilgai išvajotų orų, kai kavutę galime gerti lauke, mėgautis saule paplūdimiuose ir lakstyti po miestą prisidengus tik lengva suknele,atsitinka kas nors, kas būtinai turi visą šį malonumą sugadinti. Žinant tai jog šiemet paskutiniai metai ir mes ale abitūra, turim daugiau vargo nei turbūt kas nors kitas pasaulyje (mano nuomone ha). Na, noors į pamokas kaip ir eiti beveik nebereikia ir vienintelis likęs namų darbas yra pasiruošti egzaminams,tačiau ir to padaryti laiko nėra. Paskutinės savaitės tiesiog magiškai greitai skrieja pro akis, laikas tiksi beproto tyliai ir greitai, ruošiantis repeticijoms paskutiniam skambučiui laikas ryja mus nenumaldomai greitai ir grįžus namo tiek daug darbų, kad nežinai nuo ko pradėti ir galu gale nepradedi išvis. :) O dar kai pagalvoji, kad laukia pora koncertukų netoli, ir dar begalės milijonų planų, galvoje sukasi tik vienintelis žodis "atostogos, Atostogos, ATOSTOGOOOS!!" Dėja, iki jų dar reikės pakentėti, nes artimiausiom savaitėlėm net savaitgalių nebeliks.... Na, bet vėliau pagalvokim... Tinklinis, ežerai, papludimiai, šventės, gera muzika ir draugai... Tai turbūt vienintelis dalykas gelbėjantis mūsų mintis nuo visiško nuprotėjimo ankstyvoje jaunystėje. :) O tinklinio pasiilgau. Net fantastiškai vasariškus šortukus jam nusipirkau. Maudymosi sezono dar neatidariau, kaip žinome, juk tam dabar visai nėra laiko :D bet dienos faktas tas jog nėra nieko blogo kas neišeitų į gerą, taigi daugiau pozityvo man, jums ir visiems kitiems, nes iki tos ilgai lauktos kalendorinės ir ne kalendorinės vasaros liko visai nedaug, o tada galėsime mėgautis viskuo kuo galėsime, nes tiikrai būsime to nusipelnę, ir tegu tik pabando mums kas nors sukliudyti :))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą